- pliuškauti
- 2 pliuškáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. menk. 1. nerimtai dirbti, juokus, pokštus krėsti: Kad nors valandelę rimtai padirbtumiat, dabar visą laiką pliuškáuna ir pliuškáuna Trk. Visą laiką pliuškáudamos nė vienos pievos iki vakaro nenugrėbsiat Trk. 2. puoštis, dabintis, pliuškiauti: Vėjų pilnos galvos: tik pliuškauti, tik po gegužines lakstyti J.Paukš. Visoms palūkanoms pragyvent reiktų pradėti pliuškauti ar po svietą važinėtis Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.